Įspūdžiai po ralio "Aukštaitija 2008"

Sveiki ralio fanai !

Šį kartą, deja nefilmavau Aukštaitijos ralio todėl vaizdinės medžiagos iš vidaus nebus (sekantį kartą reikės įsidėti geresne kokybe filmuojančią). Nepavyko ir įgyvendinti poros naujų ralio sirgaliams įdomių sumanytų projektėlių, dėl nesėkmingo prieš startinio pasiruošimo.

Bet kitą kartą turėtų pavykti viskas. O nesekmės prasidėjo pačiose išvakarėse prieš ralį. Sustreikavęs skrandis, bloga savijauta, pora prasuktų svarbių varžtų variklyje, lovoje praleista paskutinė diena ir ilgokas nepadarytų darbų sąrašas - kėlė mintis, kad ralyje startuoti net nepavyks. Bet kantrybės ir bemiegės nakties (čia normalu jau) dėka ir startavom, ir finišavom.

Ralis prasidėjo naktiniais greičio ruožais. Deja labiausiai ko nemėgstu ralyje, tai važiuoti naktį. Ar dėl nepatirties sureguliuojant papildomus žibintus (kuriuos 'sutaikiau' paskutinę naktį jau būnant pačioje Utenoje ir tik lygiame kelyje ant asfalto nei išmėginant, nei pakoreguojant), ar dėl įprastai esančio man blogo matomumo sutemus ir naudojant akinius... Dėl to, ekipaže prieš startą tvyrojo neįprasta įtampa ir jausmas, kad viskas gerai nebus.

Laimei pirmasis GR buvo žinomas ir buvo proga įsivažiuoti į ritmą be nuotykių (paprastai ralio pradžioje arba važiuoji lėčiau nei įprastai, arba pridarau kokių nesąmonių). Tačiau vienoje atkarpoje sutikta ' akla rūko siena' leido suprasti, kad sekančiuose ruožuose gali būti kur kas blogiau.

Antrajame ruože padėtis buvo kur kas blogesnė. Nuo pat pradžių, kelio atkarpose, kurios ėjo pievomis, tvyrojo tirštas rūkas į, kurias kaip į sieną atsispindėjo papildomų žibintų šviesa. Vietomis matomumas nesiekdavo ir penkių metrų, kuomet tekdavo tiesiojoje važiuoti antru bėgiu ir laukti posūkio. Šioje vietoje sportininkai, kurie sugeba 'aklai' lėkti tik pagal stenogramą, laimėjo daug. Aš, nenorėdamas rizikuoti, tik vyliausi, kad nulinis matomumas buvo ne man vienam dėl kitaip sureguliuotų lempų ir nebusių visko praradęs. Kabinoje tais momentais buvo ypatinga padėtis: matomumo nėra, žinai, kad tiesioji dar bus ilgoka, bet nėra pasitikėjimo sudaryta stenograma ir atstumais, važiuoji pirmu bėgiu, nervuojies, keikies, lauki kol baigsis rūkas, veltui junginėji lempas, nebegirdi stenogramos, ji veliausiai pasimeta ir t.t.

Trečiasis ruožas analogiškas. Vis dėlto naktinis važiavimas sukuria kitokią atmosferą ir pojučius neįprastom situacijom, kurios įveikiamos tik patirties dėka. Po pirmos dienos truputi pakilom aukščiau, nes pasirodo visi susidūrė su tom pačiom problemom. Dauguma ruožuose bandė 'žaisti' su lempom ir stabdydavo tiesiosiose. Pagal pirmą dieną galima matyti, kas gali lėkti aklai tik girdėdami savo stenograma.

Aš gi dar kartą įsitikinau, kad mano stenogramoje posūkiai yra įvertinami teisingai, bet prie surašomų atstumų reikės dar padirbėti (trumpai tariant - sudarant atstumus, aš stengiuosi išskirti ar už posūkio/tramlpyno galima 'varyti' pilnu gazu, ar reikia stabdyti, ar reikia statytis. Bet ne realu atstumą, todėl visad atsiranda bėdos, kai reikia važiuoti per blogą matomumą, t.y. naktį, rūką ar dulkes)...

Antrąją dieną startavom paskui G. Kriptavičių, kuris po pirmosios dienos buvo trečias A8 klasėje (Juršys ir Firantas ralį baigė pačioje pradžioje). Bet pačioje pradžioje jis susidūrė su technikos problemom, todėl žinojau, kad reikia be kvailysčių ir savo malonumui pravažiuoti ralį ir viskas bus gerai.

Visi sekantys ruožai praėjo be nuotykių. Tik vienoje vietoje penktajame GR'e sugalvojau staigų posūkį (kuriuos žymių trejetu ir įveikiu trečiu bėgiu, jeigu kelio plotis yra siauras) įveikti ketvirtu bėgiu. Posūkio viduryje jau pradėjau žiūrėti į griovius ir ieškoti 'nusileidimo' vietos, bet pasisekė, nes 'atsiremiau' į šalia kelio sustumtą greiderio kalniuką ir atšokusi mašina nusikreipė pati į teisingą trajektoriją.

Blogiausias buvo paskutinis žvyrinis ruožas, kuriame stenograma visai 'nelipo', o dar prisidėjo pamestos vietos ir orentyrų nebūvimas. Šis ralis buvo santykinai daugiausiai pravažiuotas 'aklai' su pamestom stenogramom iš visų. Turbūt, tai įtakojo problemos prieš ralį ir tai, kad per susipažinimą reikėjo skubėti (baudų susimokėti neteko) norint spėti visus ruožus pravažiuoti po tris kartus (čia pasikartojo vėl Vilniaus ralio istorija, kuomet nesudaromos sąlygos praeiti pačiam tech. komisiją ir tuo metu spėti viską susirašyti), todėl netiksliai sudaryta stenograma davė savo. Be to visad nerimą kėlė benzino likutis kuro bake. Nesuprantu kodėl, bet manau lengva buvo padaryti papildomą kuro užpylimą, nes 'peregonuose' visur teko taupyti ir skaičiuoti kurą, kad jo užtektų standartiniame kuro bake. O ralis buvo smagus, daug žiūrovų, nors pastarieji skundėsi, kad ralis stebėjimui buvo padarytas labai netinkamai.

Taigi rezultatai: 13 vieta absoliučioje įskaitoje ir 3 vieta A8 klasėje.

Smagu buvo pirmą kartą po ralio (kurių, kai paskaičiuoji jau visgi begalė yra buvę - 29 startai ir 27 finišai) stovėti scenoje šalia čempionų ir gauti LARAČ apdovanojimą.

O dabar jau prasidėjo pasiruošimas etapui Kaune. Išplovus bolidą, šiandien sudariau darbų ir darbelių sąrašą... Nei daug, nei mažai - 23 punktai, o tai reiškia, kad gerai suplanavus, padirbėti reikės kiekvieną mielą vakarą iki sekančio išvažiavimo. Sekmės ir iki kito karto!